Major Depressive Disorder
![[object Object]](https://eu-images.contentstack.com/v3/assets/bltb43f3d5a74374c4a/bltbdc0e716b3a4c276/611cf94bb70944114c058e65/mdd-header-image_1.png?width=1920&height=380&format=webp&quality=50)
Depresija
Depresijos sutrikimu (DS) serga maždaug 40,3 milijono žmonių visoje Europoje,WHO3 iš kurių net 30 % nepasireiškia atsakas į tradicinius antidepresantus.ALH
Šiems pacientams dažnai tenka pernelyg ilgai laukti, kol bus įvertintas jų atsakas į gydymą, todėl jiems kyla didesnė savižudybės rizika.LEP, ANA
Kaip mes galime padėti depresija sergantiems pacientams vėl tapti savimi?
Netgi iš tų depresija sergančių pacietų, kuriems pasireiškė atsakas į gydymą pirmu antidepresantu, net du trečdaliai pilnai neišgyja ir toliau patiria liekamųjų simptomų.ALH,RUSBe to, remisiją pasiekusių depresija sergančių pacientų dalis po kiekvieno nesėkmingo gydymo ženkliai mažėja - nuo 31% po antrojo gydymo iki 14% po trečiojo ir 13% po ketvirtojo.*, RUS
Atėjo laikas išeiti iš depresijos šešėlio.
Depresija: liga, turinti katastrofiškų pasekmių pacientams ir jų šeimoms
Depresija yra pagrindinė neįgalumo priežastis visame pasaulyje pagal bendrą dėl negalios prarastų metų skaičių.WHO2
Nuo 2005 m. iki 2015 m. depresija sergančiųjų skaičius padidėjo beveik penktadaliu, ir dabar jos paveiktų žmonių yra maždaug 40,3 mln.
Kaip stigma gali paveikti gydymo prieinamumą psichikos sveikatos srityje?
Tyrimai rodo, kad daugelis Vakarų Europos žmonių, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, vis dar turi stigmatizuojantį požiūrį į psichikos ligas, kuris yra labiau paplitęs Vakarų pasaulyje, lyginant su Azijos ir Afrikos šalimis.COR
Stigma gali paveikti taip, kad psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms tampa nelengva kalbėti apie savo savijautą, o tai gali atitolinti jų diagnozę ir galimybę gauti tinkamą gydymą, nes šie pacientai lieka nežinomi sveikatos priežiūros sistemai.
Tokia iniciatyva kaip #Įveikime depresiją (angl. #BreakingDepression) siekia kovoti su psichikos sutrikimų stigma.
Europa dėl depresijos sutrikimų (DS) patiria didelių išlaidų.OLE
Be poveikio pacientų gyvenimo kokybei,ANA,LEU depresija turi ir reikšmingą socialinį bei ekonominį poveikį, nes dėl jos prarandama daugiausiai darbo dienų, palyginti su bet kokiais kitais fiziniais ar psichik s sutrikimais.MUN Pacientai, kurie nepasiekia remisijos, pasižymi didesniu sergamumu, išteklių naudojimu ir produktyvumo nuostoliais, palyginti su pasiekusiaisiais remisiją. SIC Tai prisideda prie didelių išlaidų, susijusių su šiuo sutrikimu: 2010 m. šios ligos kaštai Europoje buvo maždaug 92 mlrd.*,OLE
Be ilgalaikės prastos nuotaikos, depresija pasižymi daugybe fizinių, emocinių ir kognityvinių simptomų:DSM,APA
Depresijos sunkumas
Depresija žmones paveikia skirtingai, priklausomai nuo to, kiek laiko jie kenčia nuo šios būklės, ir nuo to, kokį poveikį depresija turi jų kasdieniam gyvenimui. Tai gali svyruoti tarp to, kad veikla nebeteikia malonumo iki minčių apie savo gyvybės atėmimą.DSM
Dabartiniai gydymo metodai
Norint pasiekti atsaką ar depresijos remisiją, pacientai turi laukti savaites, o kartais net mėnesius.MAC, MAC2
Ilgo ir neveiksmingo gydymo kaina
Dabartinis depresijos gydymas turi iššūkių dėl vaistų efektyvumo:
Ilgas ir neveiksmingas gydymas gali prailginti pacientų kančias, sumažinti lūkesčius ir sustiprinti neigiamas emocijas, tokias kaip beviltiškumas.LEU
Depresija sergantiems pacientams, kuriems savižudybės rizika jau ir taip yra 20 kartų didesnė nei visai populiacijai,LEP ilgai trunkančios veiksmingo gydymo paieškos gali kelti pavojų jų gyvybei.ANA
Ankstyvas nepakankamo atsako į gydymą nustatymas
Dabartinės gairės rekomenduoja palaukti 3–4 savaites prieš keičiant gydymo taktikąTAY
Pacientų, kurie dėl atsako stokos gydomi jau trečiuoju ir ketvirtuoju antidepresantu, remisijos dažnis atitinkamai gali būti vos 14 proc. ir 13 proc.**,RUS
Pagalba pacientams išeiti iš depresijos šešėlio
Nepaisant to, kad remisijos dažnis po trečiojo ar net ketvirtojo gydymo bandymo yra žemas,RUS vis dar svarbus skubaus depresijos gydymo poreikis. Taikant kuo skubesnio gydymo taktiką, jis gali būti optimizuotas, taip apsaugant pacientus nuo ilgalaikių kančių ir padidinant tiek besimptomės remisijos, tiek ir funkcinio pasveikimo tikimybę.OLU,GOR,OKU,BUK
Siekiant, kad remisija taptų realybe, reikia skubiai imtis veiksmų, įskaitant:
Kaip atpažinti pacientus, kuriems reikalinga specializuota priežiūra?
Su dauguma psichikos sveikatos sutrikimų sėkmingai susitvarko pirminės sveikatos priežiūros grandis. Todėl siekiant, kad priežiūra būtų teikiama tam tinkamiausiame lygyje ir kad būtų galima sklandžiai nukreipti specialistų priežiūrai tuos, kuriems tai būtina, svarbu teisingai paskirstyti išteklius tarp pirminio ir antrinio sveikatos priežiūros lygių.DEH
Nustatyta, kad vienam antrinės priežiūros skyriui 35% siuntimų buvo klasifikuojami kaip „skubūs“ arba „neatidėliotini“, todėl šiems centrams tenka didelė finansinė ir administracinė našta, o tai blogina paciento įvertinimo galimybes.
Atėjo laikas išeiti iš depresijos šešėlio.
* Duomenys iš Nuoseklios gydymo alternatyvos depresijai palengvinti (angl. Sequenced Treatment Alternatives to Relieve Depression - STAR*D) tyrimo ataskaitos, kurioje lyginami trumpalaikiai ir ilgalaikiai gydymo rezultatai, susiję su kiekvienu iš keturių nuoseklių žingsnių, taikomų STAR*D tyrimo metu. Remisija buvo apibrėžiama kaip ≤5 balai vertinant pagal Greitą depresijos simptomų aprašą, kurį pildo pats pacientas (angl. Quick Inventory of Depressive Symptomology-Self-Report - QIDS-SR16). Tai atitinka ≤7 balus pagal 17 punktų Hamiltono depresijos vertinimo skalę (angl. Hamilton Rating Scale for Depression - [HRSD17]).RUS
** Remiantis „geriausiais įvertinimais“ pagal epidemiologijos ir sveikatos ekonomikos ekspertų grupių atliktas sistemines literatūros apžvalgas. Sąnaudų skaičiavimo modelis buvo pagrįstas nacionaline Eurostato statistika, ir siekiant prisitaikyti prie 2010 m. verčių, visos vietinės valiutos buvo perkaičiuotos į eurus (€), taip pat apskaičiuotos išlaidos toms šalims, kurių duomenų nebuvo. Šalių duomenys buvo apibendrinti pagal perkamosios galios paritetu pakoreguotus vertinimus ir taip apskaičiuotos bendros 2010m. Europos išlaidos dėl smegenų sutrikimų.
Šaltiniai:
- ALH Al-Harbi K et al. Patient Prefer Adherence 2012; 6: 369-388.
- ANA Anacker C. Biol Psychiatry 2018; 83(1): e5–e7.
- APA Practice guidelines for the treatment of patients with major depressive disorder. Third edition, 2010.
- BUK Bukh J et al. J Affect Disord 2013; 145(1): 42–48.
- COR Corrigan PW, Watson AC. World Psychiatry. 2002; 1(1): 16–20.
- DEH Dehgan A et al. Progress in Neurology and Psychiatry. 2017; 21(3): 22–25.
- DSM Diagnostics and statistical manual of mental disorders. Fifth Edition. 2013.
- FER Ferrari AJ et al. PLoS Med 2013;10(11): e1001547.
- GOR Gormley N et al. J Affect Disord 1999; 54(1-2): 49–54.
- LEP Lepine JP, Briley M. Neuropsychiatr Dis Treat 2011; 7(Suppl 1): 3–7.
- LEU Leuchter AF et al. Dialogues Clin Neurosci 2009; 11(4): 435–446.
- MAC Machado-Vieira R et al. Pharmaceuticals 2010; 3(1): 19–41.
- MAC2 Machado-Vieira R et al. J Clin Psychiatry 2008; 69(6): 946–958.
- MUN Munoz C. Medicographia 2014; 36(4): 501–507.
- OKU Okuda A et al. Psychiatry Clin Neurosci 2010; 64(3): 268–273.
- OLE Olesen J et al. Eur J Neurol 2012; 19(1): 155–62.
- OLU Oluboka O et al. Int J Neuropsychopharmacol 2017; 21(2): 128–144.
- REI Reid I et al. Prescriber 2014; 25(4): 16–20.
- RUS Rush AJ et al. Am J Psychiatry 2006; 163(11): 1905‒1917.
- SIC Sicras-Mainar A et al. Gac Sanit 2009; 24(1): 13–19.
- TAY Taylor D et al. The Maudsley Prescribing Guidelines in Psychiatry. 13th Edition. 2018.
- VAN Van Krugten F et al. PLOS One 2017; 12(2): e0171659.
- WAN Wang PS et al. World Psychiatry. 2007; 6(3): 177–185.
- WHO2 World Health Organization. Global Health Estimates 2016: Disease burden by Cause, Age, Sex, by Country and by Region, 2000-2016. June 2018. Available from:https://bit.ly/2JGH2yL. Last accessed June 2019.
- WHO3 World Health Organisation. Depression and Other Common Mental Health Disorders: Global Health Estimates, 2017. Available from:https://bit.ly/2Gzn8CJ. Last accessed June 2019.
- WHO4 World Health Organisation. Gender and women’s mental health. Available from:https://www.who.int/mental_health/prevention/genderwomen/en/. Last accessed October 2019.
